Sumažinome palūkanų normas. Kodėl jas sumažinome ir ką tai reiškia jums?
2024 m. birželio 6 d.
Kainos nebekyla taip sparčiai ir infliacija artėja prie mūsų siekiamo 2 % lygio. Todėl Valdančioji taryba neseniai sumažino palūkanų normas. Pastaruosius devynis mėnesius jų aukštas lygis nebuvo keičiamas.
Kodėl sumažinome palūkanų normas?
Esame už eurą atsakingas centrinis bankas ir mūsų pareiga – palaikyti kainų stabilumą. Kol infliacija buvo per didelė, t. y. kainos mūsų ekonomikoje kilo per sparčiai, didinome palūkanų normas, kad padėtume sumažinti infliaciją. Palūkanų normas pradėjome kelti 2022 m. liepos mėn. ir tai darėme iki 2023 m. rugsėjo mėn.
Mūsų tikslas – užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu būtų 2 % dydžio. Infliacijai jau artėjant prie šio tikslinio lygio, galime šiek tiek sumažinti palūkanų normas.
Tačiau palūkanų normas laikysime tokio lygio, kuris užtikrins, kad infliacija laiku sugrįžtų į 2 % lygį, o ne užstrigtų virš jo. Tai labai svarbu, nes didelė infliacija apsunkina gyventojų ir įmonių kasdienybę.
Kas yra palūkanų normos?
Palūkanų normos yra pinigų skolinimosi kaina (kartais sakoma, kad palūkanų normos yra „pinigų kaina“). Pavyzdžiui, jei norite gauti banko paskolą, pirmiausia turite susitarti dėl tam tikros palūkanų normos – paprastai metinės, kurią mokėsite. Sakykime, skolinatės 10 000 eurų už 5 % metinę palūkanų normą. Tai reiškia, kad savo bankui turėsite ne tik mokėti paskolos įmokas, bet ir kasmet sumokėti dar 500 eurų sumą. Taigi palūkanų norma iš esmės yra tai, ką turite mokėti bankui už tai, kad skolina jums pinigų.
Tačiau tai veikia ir priešinga kryptimi. Palūkanos – tai pinigai, kuriuos bankas moka jums už jūsų santaupas, t. y. kai bankas „skolinasi“ iš jūsų. Tarkime, jei į taupomąją sąskaitą įnešate 1 000 eurų už 3 % metinę normą, metų pabaigoje gausite 30 eurų palūkanų.
Dėl ko palūkanų normos kinta?
Palūkanų normoms, kurias bankai siūlo gyventojams ir įmonėms, didelės įtakos turi ECB nustatomos palūkanų normos. Vadinasi, kai ECB keičia savo palūkanų normas, už paskolas ir santaupas mokamos palūkanų normos paprastai kinta taip pat.
Tačiau palūkanų normoms, taikomoms skolinantis arba už santaupas, įtakos turi ir kredito paklausa bei pasiūla. Kitaip tariant – kiek įmonės ir gyventojai nori išleisti ir investuoti bei kiek gali būti suteikta kredito.
Panašiai veikia ir kitos prekių ir paslaugų rinkos. Pavyzdžiui, jei yra daug norinčių nusipirkti braškių, tačiau braškių nėra pakankamai (nes dar neprasidėjęs jų sezonas), jos brangsta.
Taip pat nutinka ir tuo atveju, kai įmonės ir gyventojai nori pirkti ir investuoti, bet negali tam gauti pakankamai kredito– tuomet palūkanų normos paprastai padidėja. Skolintis pinigų tampa brangiau. Priešingu atveju, kai gyventojai ir įmonės banke sukaupia daug pinigų, palūkanos paprastai ima mažėti.
ECB yra už eurą atsakingas centrinis bankas. Nenustatome palūkanų normų, kurias mokate už paskolą ar gaunate už indėlį. Tačiau poveikį joms darome.
Mes nustatome vadinamąsias pagrindines – arba, kitaip, politikos – palūkanų normas. Tai palūkanų normos, kurias siūlome bankams, norintiems skolintis iš mūsų, ir kurias imame už bankų pas mus laikomus vienadienius indėlius.
Kai keičiame savo pagrindines palūkanų normas, tai daro poveikį visai ekonomikai, įskaitant hipotekos paskolas, bankų paskolas ar bankų indėlius.
ECB valdančioji taryba sprendimus dėl šių pagrindinių palūkanų normų priima maždaug kas šešias savaites.
Kokį poveikį infliacijai daro ECB pagrindinės palūkanų normos?
Jei infliacija yra per didelė, galime padidinti palūkanų normas, kad skolintis taptų brangiau. Tai atvėsins ekonomiką, suvaldys infliacijos lūkesčius ir sumažins infliaciją.
Jeigu infliacija per maža, palūkanų normas galime sumažinti – skolintis taps pigiau, o tai skatins investicijas bei vartojimą ir infliacija dėl to padidės.
Keletą pastarųjų metų infliacija buvo per didelė. Kainos, ypač energijos ir maisto produktų, smarkiai pakilo. Viena tai lėmusių priežasčių – Rusijos įsiveržimas į Ukrainą. Kita priežastis buvo tai, kad daugeliui įmonių tapo sunkiau gauti žaliavų, atsarginių dalių ir darbuotojų, kad galėtų tęsti gamybą, o tai dar labiau apsunkino anksčiau dėl pandemijos kilusias problemas.
Tikslingai valdydami palūkanų normas galime suvaldyti infliacijos lūkesčius
Tai, kad pakėlėme palūkanų normas, padėjo sumažinti infliaciją, nes sumažėjo paklausa. Be to, tokiais veiksmais parodėme, kad esame tvirtai pasiryžę sugrąžinti infliaciją į mūsų siekiamą 2 % lygį.
Svarbu, kad centriniai bankai atidžiai stebėtų, kiek, gyventojų ir įmonių manymu, kainos kils ateityje, kitaip tariant – infliacijos lūkesčius. Jeigu gyventojai mano, kad didelė infliacija tęsis ilgai, labiau tikėtina, kad jie reikalaus didesnio atlyginimo, o įmonės savo ruožtu gali padidinti kainas, taip siekdamos apsaugoti savo pelną. Todėl, kai manoma, kad infliacija ir toliau bus didelė, gali pradėti nevaldomai kilti kainos ir atlyginimai. Neleisime, kad taip nutiktų.
Reguliuodami palūkanų normas, kai infliacija yra per didelė arba per maža, suteiksime įmonėms, dirbantiesiems ir investuotojams pasitikėjimo, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija bus mūsų siekiamo 2 % lygio. Šis veiksmais grindžiamas įsipareigojimas padeda įtvirtinti lūkesčius, kad kainų stabilumas bus užtikrintas. Kartu tai yra viena iš priežasčių, kodėl dabar galime saugiai sumažinti palūkanų normas.