SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2023 m. rugsėjo 14 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Infliacija tebemažėja, tačiau numatoma, kad ji bus per didelė pernelyg ilgai. Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į mūsų tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Tam, kad sparčiau pasiektų savo tikslą, šiandien Valdančioji taryba nusprendė padidinti visas tris ECB pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais.

Palūkanas šiandien padidinome atsižvelgę į tai, kaip vertiname infliacijos perspektyvą, vadovaudamiesi gaunamais ekonominiais ir finansiniais duomenimis, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominėse prognozėse euro zonai numatoma, kad 2023 m. vidutinė infliacija bus 5,6 proc., 2024 m. ji bus 3,2 proc., o 2025 m. – 2,1 proc. 2023 ir 2024 m. prognozės padidintos, o 2025 m. prognozė sumažinta. 2023 ir 2024 m. prognozės padidintos daugiausia dėl numatomo aukštesnio energijos kainų lygio. Bazinis kainų spaudimas tebėra didelis, nors dauguma rodiklių pradėjo slūgti. ECB ekspertai šiek tiek sumažino numatomą infliacijos, neįskaitant maisto produktų ir energijos, lygį iki vidutiniškai 5,1 proc. (2023 m.), 2,9 proc. (2024 m.) ir 2,2 proc. (2025 m.). Ir toliau yra stipriai juntamas ankstesnio palūkanų normų didinimo poveikis. Finansavimo sąlygos tapo dar griežtesnės ir dėl to vis labiau slopinama paklausa, o tai yra svarbus veiksnys siekiant sugrąžinti infliaciją į tikslinį lygį. Atsižvelgdami į stiprėjantį mūsų vykdomo politikos griežtinimo poveikį vidaus paklausai ir į tarptautinės prekybos silpnėjimą, ECB ekspertai gerokai sumažino ekonomikos augimo prognozes. Dabar jie numato, kad 2023 m. euro zonos ekonomika augs 0,7 proc., 2024 m. – 1,0 proc., o 2025 m. – 1,5 proc.

Vadovaudamiesi savo dabartiniu vertinimu, manome, kad ECB pagrindinės palūkanų normos pasiekė lygį, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, labai padės laiku sugrąžinti infliaciją į mūsų siekiamą lygį. Savo būsimais sprendimais sieksime užtikrinti, kad ECB pagrindinės palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga. Spręsdami dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau vadovausimės gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą.

Šiandien priimti sprendimai išsamiau paaiškinti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai.

Dabar išsamiau pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansų ir pinigų aplinkos sąlygas.

Ekonominė veikla

Tikėtina, kad per ateinančius mėnesius ekonominė veikla ir toliau bus prislopinta. Iš esmės pirmąjį pusmetį ji stagnavo, o neseniai paskelbti rodikliai rodo, kad ir trečiąjį ketvirtį ji buvo silpna. Sumažėjusi euro zonos eksporto paklausa ir griežtų finansavimo sąlygų poveikis slopina augimą, taip pat ir per sumažėjusias būsto bei verslo investicijas. Augimas lėtėja ir iki šiol atsparumu pasižymėjusiame paslaugų sektoriuje. Laikui einant ekonomikos augimas turėtų įsibėgėti, nes numatoma, kad didės realiosios pajamos, skatinamos mažėjančios infliacijos, didėjančio darbo užmokesčio bei palankių darbo rinkos sąlygų. Šie veiksniai sustiprins ir vartojimo išlaidas.

Nepaisant lėtėjančio ekonomikos augimo, darbo rinka kol kas išlieka atspari. Liepos mėn. nedarbo lygis vis dar buvo istoriškai žemas ir siekė 6,4 proc. Nors antrąjį ketvirtį užimtumas padidėjo 0,2 proc., augimo tempas lėtėja. Paslaugų sektoriuje, kuris nuo 2022 m. vidurio buvo vienas iš pagrindinių užimtumo augimą skatinančių veiksnių, dabar taip pat sukuriama mažiau darbo vietų.

Slūgstant energijos krizei, vyriausybės turėtų tęsti atitinkamų priemonių nutraukimą. Tai būtina, siekiant išvengti infliacinio spaudimo didėjimo vidutiniu laikotarpiu, antraip gali prireikti dar stipresnio pinigų politikos atsako. Fiskaline politika turėtų būti siekiama padaryti mūsų ekonomiką produktyvesnę ir nuosekliai mažinti didelę valdžios sektoriaus skolą. Euro zonos tiekimo pajėgumų didinimo politika, kurią įgyvendinti padėtų visapusiškas programos „Next Generation EU“ įvykdymas, gali prisidėti mažinant kainų spaudimą vidutiniu laikotarpiu ir kartu remti žaliąją pertvarką. Be to, reikėtų iki šių metų pabaigos užbaigti ES ekonomikos valdymo sistemos reformą ir paspartinti kapitalo rinkų sąjungos sukūrimo procesą.

Infliacija

Pagal išankstinį Eurostato įvertį, liepos mėn. infliacija sumažėjo iki 5,3 proc., tačiau rugpjūčio mėn. jos lygis nepakito. Infliacijos mažėjimas sustojo, nes energijos kainos, palyginti su liepos mėn., padidėjo. Maisto produktų kainų kilimas, kovo mėn. pasiekęs aukščiausią lygį, sumažėjo, bet rugpjūčio mėn. jis tebebuvo beveik 10 proc. Ateinančiais mėnesiais infliacijos lygis turėtų sumažėti, nes 2022 m. rudenį fiksuoti staigūs kainų kilimai nebeturės įtakos metinės infliacijos lygiui.

Infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, rugpjūčio mėn. sumažėjo iki 5,3 proc. (liepos mėn. buvo 5,5 proc.). Dėl tokių veiksnių, kaip pagerėjusios tiekimo sąlygos, anksčiau mažėjusios energijos kainos, mažėjantis kainų spaudimas ankstyvuose gamybos proceso etapuose ir vangesnė paklausa, prekių kainų kilimas, birželio ir liepos mėn. buvęs atitinkamai 5,5 ir 5,0 proc., rugpjūčio mėn. sumažėjo iki 4,8 proc. Paslaugų infliacija sumažėjo iki 5,5 proc., tačiau ją ir toliau skatino didelės išlaidos atostogoms ir kelionėms bei spartus darbo užmokesčio augimas. Vienam samdomajam darbuotojui tenkančio atlygio metinis augimo tempas šių metų antrąjį ketvirtį nepakito ir tebebuvo 5,5 proc. Darbo sąnaudų poveikis metinei vidaus infliacijai antrąjį ketvirtį padidėjo, iš dalies dėl sumažėjusio našumo, o pelno poveikis – pirmą kartą nuo 2022 m. pradžios – sumenko.

Kadangi paklausa ir pasiūla tapo labiau suderintos ir blėsta ankstesnio energijos kainų kilimo poveikis, daugelis grynosios infliacijos rodiklių pradėjo mažėti. Vis dėlto vidaus kainų spaudimas tebėra didelis.

Dauguma ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodiklių šiuo metu svyruoja ties 2 proc., tačiau kai kurie rodikliai padidėjo ir juos reikia atidžiai stebėti.

Rizikos vertinimas

Ekonomikos augimo perspektyva siejama su lėtesnio augimo rizika. Augimas gali būti lėtesnis, jei pinigų politikos poveikis bus stipresnis, nei buvo numatyta, arba jei pasaulio ekonomika susilpnės, pavyzdžiui, dėl toliau lėtėjančio Kinijos ekonomikos augimo. Ir atvirkščiai, augimas gali būti didesnis, nei prognozuota, jei dėl stiprios darbo rinkos, didėjančių realiųjų pajamų ir mažėjančio neapibrėžtumo didės gyventojų ir įmonių pasitikėjimas ir išlaidos.

Vienas iš infliacijos didėjimo rizikos veiksnių yra galintis vėl pradėti didėti spaudimas energijos ir maisto kainoms. Dėl nepalankių meteorologinių sąlygų ir intensyvėjančios platesnio masto klimato krizės maisto produktų kainos gali pakilti labiau, negu tikėtasi. Mūsų tikslinį lygį nuolat viršijantys infliacijos lūkesčiai arba didesnis, negu tikėtasi, darbo užmokesčio ar pelno maržų kilimas taip pat gali padidinti infliaciją, taip pat ir vidutiniu laikotarpiu. Mažesnė paklausa, pavyzdžiui, dėl stipresnio pinigų politikos poveikio arba ekonominių sąlygų už euro zonos ribų pablogėjimo, priešingai, padėtų sumažinti kainų spaudimą, ypač vidutiniu laikotarpiu.

Finansų ir pinigų aplinkos raida

Mūsų pinigų politikos griežtinimas tebedaro stiprų poveikį bendresnėms finansavimo sąlygoms. Finansavimas bankams vėl pabrango, nes indėlininkai vienadienius indėlius keičia terminuotaisiais indėliais, už kuriuos mokamos didesnės palūkanos, o ECB palaipsniui nutraukia tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas. Įmonių ir hipotekos paskolų vidutinės palūkanų normos liepos mėn. toliau kilo ir pasiekė atitinkamai 4,9 ir 3,8 proc.

Dar labiau sulėtėjo kreditų dinamika. Paskolų įmonėms metinis augimo tempas liepos mėn. buvo 2,2 proc., palyginti su 3,0 proc. birželio mėn. Susitraukė ir paskolų namų ūkiams augimas – nuo 1,7 proc. birželio mėn. iki 1,3 proc. liepos mėn. Remiantis paskutinių trijų mėnesių duomenimis, metinis paskolų namų ūkiams augimo tempas sumažėjo 0,8 proc., t. y. daugiausiai nuo euro įvedimo. Esant vangiam skolinimui ir sumažėjus Eurosistemos balansui, metinis P3 augimo tempas, birželio mėn. siekęs 0,6 proc., liepos mėn. nukrito iki istoriškai žemiausio –0,4 proc. lygio. Per pastaruosius tris mėnesius metinis P3 augimas sumažėjo 1,5 proc.

Išvada

Infliacija tebemažėja, tačiau numatoma, kad ji bus per didelė pernelyg ilgai. Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į mūsų tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Tam, kad sparčiau pasiektų savo tikslą, šiandien Valdančioji taryba nusprendė padidinti visas tris ECB pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais. Vadovaudamiesi dabartiniu savo vertinimu, manome, kad ECB pagrindinės palūkanų normos pasiekė lygį, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, labai padės laiku sugrąžinti infliaciją į mūsų siekiamą lygį. Savo būsimais sprendimais sieksime užtikrinti, kad ECB pagrindinės palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga. Spręsdami dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau vadovausimės gaunamais duomenimis.

Bet kokiu atveju, esame pasirengę koreguoti visas pagal mūsų įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į mūsų siekiamą lygį, ir užtikrinti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.