SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2022 m. rugsėjo 8 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Valdančioji taryba šiandien nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 75 baziniais punktais. Šis esminis žingsnis paankstina perėjimą nuo ilgai buvusio itin skatinamojo pinigų politikos palūkanų normų lygio prie lygio, kuris padės užtikrinti, kad infliacija laiku vėl taptų mūsų siekiamo 2 proc. vidutiniu laikotarpiu dydžio. Vadovaudamiesi savo dabartiniu vertinimu, numatome, kad per kelis artimiausius posėdžius toliau didinsime palūkanų normas, kad slopintume paklausą ir neleistume susiformuoti nuolat didėjančios infliacijos lūkesčiams. Tokio pobūdžio politiką reguliariai vertinsime, atsižvelgdami į gaunamą informaciją ir į tai, kaip kinta infliacijos perspektyva. Mūsų sprendimai dėl pinigų politikos palūkanų normų ir toliau priklausys nuo turimų duomenų ir bus priimami atskirai per kiekvieną posėdį.

Šiandien priėmėme tokį sprendimą ir numatome, kad palūkanų normas didinsime toliau, nes infliacija tebėra gerokai per didelė ir tikėtina, kad ji dar gana ilgą laiką viršys mūsų tikslinį lygį. Pagal išankstinį Eurostato įvertį, rugpjūčio mėn. infliacija buvo 9,1 proc. Sparčiai kylančios energijos ir maisto produktų kainos, kai kuriuose sektoriuose dėl ekonomikos atsivėrimo padidėjęs paklausos spaudimas ir tiekimo kliūtys toliau didina infliaciją. Kainų spaudimas tebestiprėjo ir apėmė daugiau sektorių, o infliacija artimuoju laikotarpiu gali dar padidėti. Kai ilgainiui išnyks šiuo metu infliaciją didinantys veiksniai, o pinigų politikos normalizavimo poveikis pasieks ekonomiką ir kainų nustatymą, infliacija sumažės. Kalbant apie ateitį, reikia pažymėti, kad ECB ekspertai gerokai padidino savo infliacijos prognozę ir dabar numato, kad 2022 m. infliacija vidutiniškai bus 8,1 proc., 2023 m. – 5,5 proc., o 2024 m. – 2,3 proc.

Pagal naujausius duomenis, 2022 m. pirmąjį pusmetį atsigavęs, euro zonos ekonomikos augimas vėliau gerokai sulėtės, o paskutinę šių metų dalį ir 2023 m. pirmąjį ketvirtį numatomas ekonomikos sąstingis. Labai didelės energijos kainos mažina gyventojų pajamų perkamąją galią, o tiekimo kliūtys, nors ir mažėja, vis dar varžo ekonominį aktyvumą. Be to, nepalanki geopolitinė padėtis, visų pirma nepateisinama Rusijos agresija prieš Ukrainą, neigiamai veikia verslo ir vartotojų pasitikėjimą. Ši perspektyva perteikta ir ekspertų naujausiose ekonomikos augimo prognozėse – jos gerokai sumažintos likusiai šių metų daliai ir visiems 2023 m. Šiuo metu ekspertai numato, kad ekonomika 2022 m. augs 3,1 proc., 2023 m. – 0,9 proc., o 2024 m. – 1,9 proc.

Dėl pandemijos atsiradusios ir dar neišnykusios silpnosios vietos vis dar kelia riziką sklandžiam pinigų politikos poveikio perdavimui. Todėl Valdančioji taryba išlaikys sumų, gautų iš pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestavimo lankstumą, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos perdavimo mechanizmui.

Šiandien priimti sprendimai aprašyti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai. Atskirai bus paskelbtas (15.45 val. Vidurio Europos laiku) techninio pobūdžio pranešimas spaudai apie atlyginimą už valdžios sektoriaus indėlius.

Dabar pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansinę ir pinigų aplinkos padėtį.

Ekonominė veikla

2022 m. antrąjį ketvirtį euro zonos ekonomikos augimas siekė 0,8 proc., daugiausia dėl labai padidėjusių vartojimo išlaidų kontaktiniu būdu teikiamų paslaugų sektoriuose po to, kai buvo panaikinti su pandemija susiję apribojimai. Viena vertus, vasarą žmonėms ėmus daugiau keliauti, ypač daug naudos gavo didelį turizmo sektorių turinčios šalys. Kita vertus, verslas nukentėjo dėl didelių energijos kainų ir vis dar neišnykusių (nors pamažu jau nykstančių) tiekimo kliūčių.

Nors trečiąjį ketvirtį ekonomikos augimą palaikė intensyvus turizmas, kitą šių metų dalį, mūsų vertinimu, ekonomikos augimas gerokai sulėtės. Tai susiję su keturiomis pagrindinėmis priežastimis. Pirma, didelė infliacija slopina išlaidas ir gamybą visoje ekonomikoje, o jos daromą nepalankų poveikį stiprina dujų tiekimo sutrikimai. Antra, artimiausiais mėnesiais vėl pradės mažėti po ekonomikos atsivėrimo stipriai išaugusi paslaugų paklausa. Trečia, silpstant pasaulinei paklausai griežtesnės pinigų politikos daugelyje didžiųjų pasaulio ekonomikų kontekste ir prastėjant prekybos sąlygoms bus mažiau skatinama euro zonos ekonomika. Ketvirta, neapibrėžtumas tebėra didelis, o pasitikėjimas sparčiai mažėja.

Vis dėlto padėtis darbo rinkoje ir toliau yra stabili ir skatina ekonominį aktyvumą. 2022 m. antrąjį ketvirtį užimtumas, vertinant dirbančiųjų skaičiumi, padidėjo daugiau nei 600 000 dirbančiųjų, o nedarbo lygis liepos mėn. buvo istoriškai žemas – 6,6 proc. 2022 m. antrąjį ketvirtį bendras dirbtų valandų skaičius padidėjo dar 0,6 proc. ir viršijo iki pandemijos buvusį lygį. Vertinant ateities perspektyvas, pažymėtina, kad lėtėjant ekonomikos aktyvumui gali šiek tiek pakilti nedarbo lygis.

Fiskalinės paramos priemonės, skirtos pakilusių energijos kainų poveikiui sušvelninti, turėtų būti laikinos ir nukreiptos į labiausiai pažeidžiamus namų ūkius ir įmones, taip sumažinant infliacinių spaudimų sustiprėjimo riziką, padidinant viešųjų išlaidų efektyvumą ir išsaugant skolos tvarumą. Struktūrinės politikos priemonės turėtų būti skirtos euro zonos augimo potencialui didinti ir atsparumui palaikyti.

Infliacija

Rugpjūčio mėn. infliacija dar padidėjo – iki 9,1 proc. Energijos kainų augimas ir toliau buvo ypač didelis (38,3 proc.) ir jos vėl buvo pagrindinė bendrosios infliacijos sudedamoji. Remiantis rinkos duomenimis pagrįstais rodikliais, galima daryti prielaidą, kad artimuoju laikotarpiu naftos kainos sumažės, o didmeninės dujų kainos toliau bus neįprastai didelės. Dėl didesnių sąnaudų, susijusių su energija, prekybos maisto žaliavomis sutrikimais ir nepalankiomis oro sąlygomis, rugpjūčio mėn. maisto produktų kainų augimas pasiekė 10,6 proc.

Tiekimo kliūtys nyksta, tačiau jų poveikis ir toliau pamažu perduodamas vartotojų kainoms ir kartu su atsigaunančia paklausa paslaugų sektoriuje skatina infliacijos augimą. Infliacinį spaudimą didina ir sumažėjęs euro kursas.

Kainų spaudimas apima vis daugiau sektorių, iš dalies ir dėl didelių energijos kainų poveikio visai ekonomikai. Grynosios infliacijos rodikliai tebėra aukšti, o pagal naujausias ekspertų parengtas makroekonomines prognozes, infliacija, neįskaitant maisto produktų ir energijos, 2022 m. bus 3,9 proc., 2023 m. – 3,4 proc., o 2024 m. – 2,3 proc.

Tikėtina, kad darbo užmokesčio augimą skatins atsparios darbo rinkos ir tam tikras didesnės infliacijos kompensavimo poveikis darbo užmokesčiui. Remiantis gaunamais duomenimis ir pastarojo meto susitarimais dėl darbo užmokesčio, galima daryti išvadą, kad darbo užmokesčio dinamika iš esmės tebėra nedidelė. Dauguma ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodiklių šiuo metu yra apie 2 proc. dydžio, tačiau neseniai kai kurie rodikliai viršijo tikslinį lygį, todėl juos reikia toliau atidžiai stebėti.

Rizikos vertinimas

Lėtėjant pasaulio ekonomikai, iš esmės yra rizikos, kad ekonomika augs lėčiau, negu numatyta, ypač artimuoju laikotarpiu. Pagal ekspertų prognozėse numatytą pesimistinį scenarijų, dėl užsitęsusio karo Ukrainoje vis dar egzistuoja didelė rizika augimui, ypač jei tektų riboti įmonių ir namų ūkių energijos vartojimą. Esant tokiai padėčiai pasitikėjimas dar labiau susilpnėtų, vėl padidėtų tiekimo suvaržymai, o energijos ir maisto produktų kainos ilgą laiką būtų didesnės, negu tikėtasi. Toliau prastėjanti pasaulio ekonomikos perspektyva galėtų būti dar vienas veiksnys, slopinantis euro zonos išorės paklausą.

Iš esmės yra rizikos, kad infliacijos perspektyva bus blogesnė, negu numatyta. Kaip ir augimui, jai trumpuoju laikotarpiu didžiausią pavojų kelia tolesni energijos tiekimo sutrikimai. Vidutiniu laikotarpiu infliacijos lygis gali pakilti labiau, negu buvo manyta, dėl besitęsiančio euro zonos ekonomikos gamybinių pajėgumų blogėjimo, tebekylančių energijos ir maisto produktų kainų, mūsų tikslinį lygį viršijančių infliacijos lūkesčių ar didesnio, nei tikėtasi, atlyginimų augimo. Tačiau, jei vidutiniu laikotarpiu sumažėtų energijos kainos ar paklausa, sumažėtų ir spaudimas kainoms.

Finansų ir pinigų aplinkos sąlygos

Rinkos palūkanų normos padidėjo tikintis tolesnių pinigų politikos normalizavimo žingsnių, kurių imtasi atsižvelgiant į infliacijos perspektyvą. Per praėjusius mėnesius skolinimas įmonėms pabrango, o bankų paskolų namų ūkiams normos šiuo metu yra didžiausios per daugiau kaip penkerius metus. Kalbant apie skolinimo apimtis, pažymėtina, kad bankų skolinimas įmonėms vis dar yra didelis. Tai iš dalies rodo poreikį finansuoti gamybos sąnaudas ir atsargų kaupimą. Hipotekinis skolinimas namų ūkiams mažėja dėl griežtinamų kreditavimo standartų, didėjančios skolinimosi kainos ir menko vartotojų pasitikėjimo.

Išvada

Apibendrinant pasakytina, kad šiandien 75 baziniais punktais padidinome visas tris ECB pagrindines palūkanų normas ir numatome jas toliau kelti, nes infliacija tebėra gerokai per didelė ir tikėtina, kad ji dar gana ilgą laiką viršys mūsų tikslinį lygį. Šis esminis žingsnis paankstina perėjimą nuo ilgai buvusio itin skatinamojo pinigų politikos palūkanų normų lygio prie lygio, kuris padės užtikrinti, kad infliacija laiku vėl taptų mūsų siekiamo 2 proc. vidutiniu laikotarpiu dydžio.

Mūsų sprendimai dėl pinigų politikos palūkanų normų ir toliau priklausys nuo turimų duomenų ir bus priimami atskirai per kiekvieną posėdį. Esame pasirengę koreguoti visas pagal mūsų įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija įsitvirtintų ties mūsų siekiamu lygiu.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.